VIDEONAUJIENOS > AUGALININKYSTĖ

AUGALININKYSTĖ
Siekiantiems racionaliai ūkininkauti – kintamos normos tręšimo planas
2017-08-31

Kodėl, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, derlius prastas ir išlaidos beveik lygios pajamoms? Žemės ūkio augalai patręšti, kodėl situacija negerėja? Kaip racionaliai panaudoti visą turimos dirbamos žemės potencialą? Kiek trąšų reikia atiduoti konkretiems žemės ūkio augalams? Tai tik keli dažnesni probleminiai klausimai, kuriuos užduoda ūkininkai.
  Apie Kėdainių r. ūkininkaujančių J. Talmanto ir sūnų – Ovidijaus ir Pauliaus – sprendimą – kaip su mažiau gauti daugiau – žiūrėkite reportaže.
  Norite turėti kintamos normos tręšimo planą planuojamam žemės ūkio augalų derliui užauginti esant mažiausioms sąnaudoms ir išsaugojant dirvožemio derlingumą? Kreipkitės į LŽŪKT augalininkystės specialistus tel.: (8 347) 44 036, 8 650 70 473. 
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
Daugiau informacijos apie kintamos normos tręšimo planą rasite čia.
Straipsnį apie ūkį skaitykite čia.

©www.lzukt.ltwww.agroakademija.lt, 2017 m. rugpjūtis 

Arimo pamoka: kaip išvengti arimo klaidų?
2017-08-24

„Dirvas ariame, kad didėtų jų našumas, gausėtų derliai, dirvos būtų kultūrinamos. Tai pagrindas stabiliems žemės ūkio derliams gauti. Jau nuo seno iki mūsų dienų arimas išlikęs kaip pagrindinis žemės dirbimo būdas. Kad ir kokios technologijos ateitų (bearimės, supaprastintos), mums, gyvenantiems vidurinėje klimato juostoje, kur dirvoje yra vandens perteklius, važinėja galinga ir sunki žemės ūkio technika, žemdirbiai dirvą vis tiek turės arti“, – įsitikinęs dr. Virginijus Feiza, LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas.
Arimo pamokoje mokslininkas aptaria pagrindines arimo klaidas, pataria, kaip jų išvengti.
Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt, www.agroakademija.lt, 2017 m. rugpjūtis

Javapjūtė prasidėjo. Tikimasi 8–9 t iš hektaro
2017-08-10

Joniškio rajone įsikūrusios Alsių žemės ūkio bendrovės laukai driekiasi 1320 ha plote, kurio daugiau nei trečdalis – nuosava žemė. Pagrindinė bendrovės veiklos kryptis – augalininkystė. Kasmet sėjami žieminiai kviečiai, rapsai, miežiai, kvietrugiai, žirniai ir pupos.  Bendrovėje jau pradėti šių metų derliaus nuėmimo darbai. Pasak Alsių žemės ūkio bendrovės vadovo, agronomo Romučio Lipšto, pernai tokiu metu darbas jau virte vire. Ši vasara nėra tokia dosni.

Red. Jolanta Abarienė, oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. rugpjūtis

Daugiau informacijos rasite čia

Lietuvos artojų varžybos 2017: arimo meistrystės šventė
2017-07-13

Liepos 12 d. į Kėdainių rajoną skubėjo arimo aistruoliai ir puoselėtojai iš visos Lietuvos. Į tradicinę arimo meistrystės šventę sukvietė jos organizatoriai: Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos artojų asociacija.

Trylika arimo meistrų iš 10 savivaldybių (Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Kretingos, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Šalčininkų, Telšių rajonų ir Marijampolės savivaldybės) varžėsi dėl geriausiojo šalies artojo titulo.

Tradicinių plūgų grupėje rungėsi 6 artojai: debiutantas Panevėžio profesinio rengimo centro moksleivis Augustinas Vasiliauskas, jurbarkiškiai arimo entuziastai tėvas ir sūnus Stanislovas bei Tadas Marcinkai, Kėdainių profesinio rengimo centro moksleivis Paulius Čiupas, daugkartinis varžybų prizinių vietų laimėtojas Audrius Plerpa ir debiutantas iš Šalčininkų rajono František Pozniak.

Apverčiamųjų plūgų grupėje arė 7 artojai: kretingiškiai – daugkartinis čempionas Kazys Genčius ir kasmet geresnių rezultatų pasiekiantis Antanas Duoblys, Kėdainių krašto ūkininkams atstovavo Vilmantas Sereikis, LAMMC Joniškėlio bandymo stočiai – daugelio arimo varžybų nugalėtojas Vilius Tinteris, suvalkiečių artojų garbę gynė marijampolietis Mindaugas Vaišnys. Varžybose debiutavo Kaišiadorių r. Artojas Mindaugas Cikanavičius ir Telšių r. artojas Rolandas Usnys.

Kas tapo šalies geriausiais artojais ir kurie atstovaus Lietuvai kitąmet Vokietijoje vyksiančiose Pasaulio artojų varžybose? Žiūrėkite reportaže.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
©www.lzukt.ltwww.agroakademija.lt, 2017 m. liepa

Arimas: artojas vis dar reikalingas?
2017-07-04

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kaišiadorių rajono biuro iniciatyva birželio pabaigoje ūkininkai buvo pakviesti į jau tradicinį renginį – arimo pamoką. Ji buvo organizuota siekiant pasiruošti liepos 12 d. vyksiančioms 19-osioms Lietuvos artojų varžyboms.
Renginyje dalyvavusių ištvermę bandęs permainingas oras netrukdė nei arti, nei mokytis arimo meno. Ūkininkai iš įvairių rajono vietų kaip tik džiaugėsi, kad oras tinkamas mokytis. Jie drauge su renginio organizatoriais ir rėmėjais ne tik diskutavo apie arimo subtilybes, aiškinosi, kaip išvengti arimo klaidų, bet ir pabandė atsakyti į klausimą ar, gausėjant ūkiuose moderniai technikai ir išmaniosioms technologijoms, artojas vis dar reikalingas?

Išrinkti geriausi arimo meistrai savo kraštui atstovaus liepos 12 d. (trečiadienį) Liepų kaime (Dotnuvos sen., Kėdainių r.) vyksiančiose LIETUVOS ARTOJŲ VARŽYBOSE 2017. Atvykite ir Jūs: lauks ne tik geriausi šalies artojai, bet ir tautinių amatų pamokos, atrakcijos ir žaidimai. Artojams reikalingas TAVO palaikymas! Kviečiame.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius
© www.lzukt.lt, www.agrokademija.lt, 2017 m. birželis

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Rytų Lietuvoje
2017-06-27

Kviečiame susipažinti pasėlių situacija (vasariniai miežiai ir kviečiai, žirniai, žieminiai kviečiai, bulvės) Švenčionių rajone.

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinosite, kokios ligos ar kenkėjai plinta, rasite augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galėsitės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais. Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Individualios konsultacijos su Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantais www.ikmis.lt.

Oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. birželis

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Šiaurės Lietuvoje
2017-06-13

Kviečiame susipažinti pasėlių situacija (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai ir kviečiai, bulvės)  Joniškio rajone.

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinosite, kokios ligos ar kenkėjai plinta, rasite augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galėsitės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais.

Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Individualios konsultacijos su Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantais www.ikmis.lt

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. birželis

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Vidurio Lietuvoje
2017-06-06

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinosite, kokios ligos ar kenkėjai plinta, rasite augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galėsitės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais.

Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Individualios konsultacijos su Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantais www.ikmis.lt.

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. birželis

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Šiaurės Lietuvoje
2017-05-30

Kviečiame susipažinti su žieminių kviečių, žieminių rapsų, žirnių ir vasarinių miežių bei kviečių pasėlių situacija Biržų rajone.

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinosite, kokios ligos ar kenkėjai plinta, rasite augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galėsitės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais.

Kenksmingų organizmų plitimas pasėliuose prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis, tad sistemoje pateikta informacija yra operatyvi, ir, tikimės, padės priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus. Individualios konsultacijos su Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantais www.ikmis.lt.

Oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. gegužė

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Vakarų Lietuvoje
2017-05-23

Kviečiame susipažinti su žieminių kviečių, žieminių rapsų ir žirnių pasėlių situacija Tauragės rajone.

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savame rajone ir visoje Lietuvoje. Be to, galėsite nemokamai individualiai konsultuotis.

Oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. gegužė

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Šiaurės Rytų Lietuvoje
2017-05-16

Kviečiame susipažinti su žieminių kviečių, žieminių rapsų ir žirnių pasėlių situacija Kupiškio rajone.

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savame rajone ir visoje Lietuvoje. Be to, galėsite nemokamai individualiai konsultuotis. Oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. gegužė

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Pietvakarių Lietuvoje
2017-05-09

Kviečiame susipažinti su žieminių kviečių, žieminių rapsų ir žirnių pasėlių situacija Marijampolėje.

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savame rajone ir visoje Lietuvoje. Be to, galėsite nemokamai individualiai konsultuotis.

Oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. gegužė

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Vakarų Lietuvoje
2017-05-03

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savame rajone ir visoje Lietuvoje. Be to, galėsite nemokamai individualiai konsultuotis.

Kviečiame susipažinti su pasėlių (žieminių rapsų ir žieminių kviečių) stebėjimo videoinformacija iš Kretingos rajono.

Oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. gegužė

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Vidurio Lietuvoje
2017-04-25

Kviečiame susipažinti su pasėlių situacija Kaišiadorių rajone, apžiūrint žieminius rapsus ir žieminius kviečius.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje pradėjo dinaminius pasėlių stebėjimus. Ūkininkai, prisijungę prie informacinės sistemos www.ikmis.lt, jau šį mėnesį ras nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinos, kokios ligos ar kenkėjai plinta, ras augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais.

Bus stebimi ūkininkų žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių pasėliai, o kenksmingų organizmų plitimas prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis. Taigi, sistemoje pateikta informacija bus operatyvi, padėsianti priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Kiekvieną savaitę www.agroakademija.lt – naujausia videoinformacija iš stebimų pasėlių. Individualios konsultacijos su Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantais www.ikmis.lt.

Oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. balandis

IKMIS. Pasėlių stebėjimas – situacija Pietryčių Lietuvoje
2017-04-19

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai visoje Lietuvoje pradėjo dinaminius pasėlių stebėjimus. Ūkininkai, prisijungę prie informacinės sistemos www.ikmis.lt, jau šį mėnesį ras nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savo rajone ir visoje Lietuvoje. Sužinos, kokios ligos ar kenkėjai plinta, ras augalų apsaugos priemonių naudojimo rekomendacijų, galės naudotis elektroniniais augalų ligų, kenkėjų, piktžolių ir Lietuvoje registruotų augalų apsaugos produktų katalogais.

Bus stebimi ūkininkų žieminių rapsų, žieminių ir vasarinių kviečių, vasarinių miežių, bulvių ir sėjamųjų žirnių pasėliai, o kenksmingų organizmų plitimas prognozuojamas vadovaujantis meteorologinių stotelių duomenimis. Taigi, sistemoje pateikta informacija bus operatyvi, padėsianti priimti teisingus augalų apsaugos sprendimus.

Kiekvieną savaitę www.agroakademija.lt bus skelbiama naujausia videoinformacija iš stebimų pasėlių. Pirmasis videoreportažas parengtas Šalčininkų rajone, apžiūrint žieminių kviečių ir žieminių rapsų laukus.

Individualios konsultacijos su LŽŪKT augalininkystės konsultantais informaciniame portale www.ikmis.lt.

Oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. balandis

Patirtis: žiemkenčių tręšimas pavasarį
2017-03-28

Kasmet augalų vegetacijos sezono pradžia kitokia: pernai kovo viduryje žiemkenčius daugelis jau tręšė azoto trąšomis, šiemet, prasidėjus kovo paskutinei dekadai, tręšti tik pradedame. Štai šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje tik dvi savaitės kaip laukai atsikratė sniego. Prognozuojama, kad netrukus sulauksime daugiau nei 10 laipsnių šilumos. Dirvoms pradžiūvus,  skubėsime maitinti žieminius kviečius bei rapsus.
ŽŪB Panevėžio „Agrocentras“ vyriausiasis agronomas Kęstutis Glinskis, sako, kad bendrovės pasėliai peržiemojo gerai ir didelių nuostolių bus išvengta. Daugiau – vaizdo reportaže.

Red. Ramunė Sutkevičienė, oper. Egidijus Vilkevičius

© www.lzukt.lt; www.agroakademija.lt, 2017 m. kovas

Mokslininkams – iššūkiai, ūkininkams – galimybės (2)
2017-02-02

Šalies žemės ūkio darbuotojai, nebijantys naujovių, stebintys ir taikantys ūkiuose mokslo pasiekimus, buvo pakvieti į 7-ąją mokslinę ataskaitinę konferenciją „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“. Nors mokslininkų tyrinėjimų kryptys vis labiau suka fundamentaliųjų mokslų link, tačiau kartu stengiamasi surasti laiko atlikti žemdirbiams aktualius tyrimus ir bandymus. Antrajame reportaže – ilgalaikio įvairaus intensyvumo žemės dirbimo įtaka dirvožemiui.

Oper. Egidijus Vilkevičius, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

2017 m. sausis

Mokslininkams – iššūkiai, ūkininkams – galimybės (1)
2017-01-30

Šalies žemės ūkio darbuotojai, nebijantys naujovių, stebintys ir taikantys ūkiuose mokslo pasiekimus, buvo pakvieti į 7-ąją mokslinę ataskaitinę konferenciją „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“. Per keturias konferencijos dienas šalies žemės ūkio darbuotojams buvo pristatyta 70 pranešimų.

Nors mokslininkų tyrinėjimų kryptys vis labiau suka fundamentaliųjų mokslų link, vykdoma vis daugiau tarptautinių projektų, tačiau kartu stengiamasi surasti laiko atlikti žemdirbiams aktualius tyrimus ir bandymus. Pagrindinės tyrinėjimų temos – augalų produktyvumo didinimas, efektyvi apsauga nuo ligų ir kenkėjų, žemės dirbimo būdų įtaka dirvožemio savybėms ir produkcijos kokybei, subalansuotas tręšimas. Pirmajame reportaže – plačiausiai auginamų rapsų ir kviečių veislių tinkamumo IKOK tyrimai.

Oper. Egidijus Vilkevičius, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

2017 m. sausis

                                                                                                                                                                                                                                                                           

Kviečiame į agrarinių ir miškininkystės mokslų konferenciją
2017-01-19

Žemės ūkis susiduria su įvairiais iššūkiais: aprūpinti maistu vis daugiau gyventojų pasaulyje, prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai mažinimo, neatsinaujinančių energijos išteklių tausaus naudojimo, prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų, – tad agrariniams ir miškininkystės mokslams tenka kompleksiškai spręsti iškilusias problemas vykdant fundamentinius bei taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą.

Tyrimų rezultatai visuomenei bus pristatyti 2017 m. sausio 24–27 dienomis LAMMC įvyksiančioje 7-oje kasmetinėje mokslinėje ataskaitinėje konferencijoje „Agrariniai ir miškininkystės mokslai: naujausi tyrimų rezultatai ir inovatyvūs sprendimai“. Per keturias konferencijos dienas šalies žemės ūkio darbuotojams bus pristatyti 70 pranešimai. Kviečiame dalyvauti.

Oper. Egidijus Vilkevičius, red. Ramunė Sutkevičienė

www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

© 2017 m. sausis

Kaip gyveni, žiemkenty?
2017-01-09

Staiga atšalus orams, žemdirbiai sunerimo dėl žiemkenčių peržiemojimo. Anot specialistų, jis priklauso ne vien nuo oro sąlygų. Jų žiemojimo sėkmę lemia veislės žiemkentiškumas, dirvožemio tipas, tręšimas, augalų apsaugos produktų panaudojimo laikas, taip pat augalų išsivystymas rudenį. Pasėlių žiemojimo sėkmė priklauso ir nuo to, kokį augimo tarpsnį jie yra pasiekę iki žiemos šalčių. Apie tai – reportaže.

Trumpai apie lapkričio–sausio 6 d. meteorologinius duomenis: lapkritį vidutinė oro temperatūra buvo nuo -0,6 °C rytiniuose rajonuose iki -3,6 °C pajūryje (vakarinėje šalies pusėje artima 1981–2010 m. standartinei klimato normai (toliau – SKN), rytinėje – iki 1 °C žemesnė už SKN). Aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 7–10 °C. Žemiausia oro temperatūra mėnesio pabaigoje daugelyje rajonų nukrito iki 7–14 °C šalčio, Radviliškyje – iki -16 °C, Ukmergėje iki -20 °C, vakariniuose rajonuose iki 2–6 °C šalčio. Didesnėje šalies dalyje per lapkritį kritulių iškrito 65–105 mm (1,3–1,8 SKN), kai kuriuose pietiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose siekė 55–60 mm (beveik SKN). Metinis kritulių kiekis didžiausias buvo Lietuvos rytuose. Sniego danga vietomis susidarė lapkričio 1–2 d., daugelyje rajonų – lapkričio 5–6 d. Pirmojo dešimtadienio pabaigoje vidutinis sniego dangos storis didesnėje šalies dalyje buvo 5–12 cm, kai kuriuose rajonuose ir Telšių apylinkėse siekė 18–22 cm, pajūryje – mažiau nei 1 cm. Ketvirtąjį penktadienį sniegas visur nutirpo. Lapkričio 27–28 d. vėl pasnigo, mėnesio pabaigoje vidutinis sniego dangos storis daug kur buvo 4–14 cm, Žemaitijoje ir Suvalkijoje siekė 1–3 cm. Pajūryje sniego nebuvo. Gruodis buvo pakankamai šiltas (Vilniuje -0,6 °C; Dūkštuose -0,8 °C, Klaipėdoje + 3,2 °C, Lietuvos viduryje –0,5–1 °C šilumos). Gruodžio mėnesio temperatūra +0,9 °C (Dotnuvoje, Kėdainių r.). Gruodis buvo 2,9 °C šiltesnis nei norma(norma -2,0 °C). Lietuvoje – 1,5 °C šiltesnis nei norma (norma yra -1,2 °C). Įšalimo gylis po natūralia danga gruodžio pradžioje Vidurio Lietuvoje siekė 3–5 cm, rytuose vietomis siekė iki 20 cm. Vidurio Lietuvos laukuose (arimuose) – iki 15 cm. Nuo gruodžio vidurio iki sausio 6 d. sniego danga Laukuvoje, Šilutėje siekė 14 cm, Telšiuose – 11 cm, Varėnoje – 12 cm, vidurio Lietuvoje – 4–6 cm, pajūryje 2–3cm. Žemiausia temperatūra sausio 5 d. buvo Vilniuje, Utenoje – apie 21 °C, Klaipėdoje – 16 °C, Vidurio Lietuvoje nukrito iki 18–19 °C. Įšalimo gylis siekė nuo 1 cm pajūryje iki 22 cm rytiniuose rajonuose.

Turite klausimų dėl pasėlių priežiūros? Atsinaujinus augalų vegetacijai, junkitės į sistemą www.ikmis.lt. Prisijungę rasite nuolat atnaujinamą informaciją apie pasėlių situaciją savame rajone ir visoje Lietuvoje. Be to, galėsite nemokamai individualiai konsultuotis. Oper. Egidijus Vilkevičius, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

2017 m. sausis

Švęskime Agronomų dieną!
2016-07-08

Liepos 1 dieną LR Seime, Kaimo reikalų komitete, buvo patvirtinta Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) pasiūlyta idėja į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Agronomų dieną.

Šį siūlymą inicijavo Seimo Kaimo reikalų komitetas, sakydamas, kad taip bus pagerbiami agronomai, primenamas jų įnašas į valstybės ir visuomenės klestėjimą bei gerovę. Kartu tikimasi, kad agronomai bus paskatinti labiau susitelkti siekiant Lietuvoje tvaraus žemės ūkio vystymo, užtikrinant aplinkos apsaugą, bioįvairovę ir darnią valstybės plėtrą.

Agronomų dienai minėti pasirinkta liepos 16 diena, nes ji nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžios diena. Pasak iniciatorių (Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus specialistų, LAS), būtent javapjūtės dieną jie gali vertinti savo darbo rezultatus ir švęsti profesinę šventę.

Sveikiname visus šalies AGRONOMUS.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pasėlių tręšimas pavasarį
2016-03-14

Dažnas ūkininkas vos pakirdus pavasariui skuba pamaitinti po žiemos pavargusius augalus. Vis tik nereikėtų skubėti. Pirmiausia rekomenduojama įvertinti dirvožemio ir augalų būklę. Kaip pasirinkti tinkamiausią tręšimo laiką? Apie tai kalbamės su doc. Irena Pranckietiene (ASU Agronomijos fakultetas, Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutas) bei LŽŪKT augalininkystės specialistu Gintautu Klevinsku. Oper. Vaidas Juška. red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Ekologinės sėklos ir jų apdorojimo priemonės
2015-12-21

Sėklų kokybė įprastos gamybos ūkiuose dėl dabartiniu metu prieinamų ir leidžiamų naudoti itin plataus spektro medžiagų gali būti pasiekiama labai aukšta. Deja, dėl silpnų sėklininkystės tradicijų Lietuvoje tokie rezultatai paprastai nepasiekiami. Nesubalansuotas trąšų ir pesticidų naudojimas, neatsižvelgiant į konkrečių dirvų potencialą, veislių specifiką bei nepakankamas sėklų frakcionavimas, nulemia ne itin aukštą sėklų kokybę. Tai nuvilia augintojus, kurie nusprendžia patys galintys ruošti sau dar nekokybiškesnes sėklas. LAMMC ŽI mokslininkai pabandė išsiaiškinti, kokie dažniausiai naudojami necheminiai sėklų apdorojimo būdai, tinkantys ir ekologinėje gamyboje (biologinis, terminis, elektromagnetinis ir apdorojimas ozonu), yra efektyviausi, įgyvendindami projektą „Ekologiškos produkcijos kokybei pagerinti, atlikti sertifikuotos sėklos privalumų/trūkumų kokybinę analizę, bei pateikti rekomendacijas dėl naujausių leistinų ekologinėje gamyboje metodų“ (Nr. MT-14-6). Kviečiame susipažinti su kai kuriomis išvadomis. Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Rudeninio arimo aktualijos
2015-09-24

Mokslininkai teigia, kad arimas – vienas svarbiausių žemdirbystės kultūros kėlimo priemonių. Prastai suartą dirvą paruošti visada kainuoja brangiau. Neretai blogėja dirvožemio fizikinės savybės, gausėja piktžolių, mažėja augalų derlius bei kokybė. Rekomenduojame pakartoti pagrindines taisyklingo arimo taisykles ir siekti geriausių rezultatų. Konsultuoja LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vadovas prof. Virginijus Feiza.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Esminiai darbai planuojant būsimą derlių
2015-03-18

Prasidėjus pavasariui augalininkystės ūkiuose darbų netrūksta, ruošiantis sėjai apžiūrimi sandėliai, technikos kiemas, laukiama palankių orų. Planuodamas ūkio darbus žemdirbys, planuoja ir būsimą derlių, tikisi jį išauginti sveiką bei gausų. Norintiems efektyviai valdyti ūkį, ieškantiems būdų kaip produkciją gaminti patiriant mažiau sąnaudų, rekomenduojama – išsitirti dirvožemio sudėtį bei pasirengti tręšimo planus. Jei to dar nepadarėte – dabar tam pats tinkamiausias laikas. Kodėl svarbu išsitirti dirvožemio sudėtį? Tiksliai sužinosite, kiek ir kokių maisto medžiagų reikia tam tikroje lauko vietoje. Kartais jų būna užtektinai ir papildomai tręšti nereikia. Svarbu paminėti, kad pertręšimas – taip pat didelė technologinė klaida. Pasitaiko, kad dirvožemis turtingas maisto medžiagomis ir laukas tręšiamas gausiai, bet derlius nedidėja. Gali būti, kad kažkurio elemento perteklius dirvoje blokuoja kitų elementų pasisavinimą. Teigiama, kad kokybiškas tręšimo planas – gausaus derliaus garantas. Tręšimo planas rengiamas atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų duomenis, priešsėlį, planuojamą gauti derlių. Naudojantis parengtu planu padidėja galimybė pasiekti planuojamą derliaus kiekį, išsaugojamas dirvožemio derlingumas, didėja ekonominė nauda ir tuo pačiu – mažiau teršiama aplinka ir žemdirbys nepažeidžia teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Suskubkite! Dar spėsite iki sėjos pradžios išsitirti dirvožemio sudėtį bei pasirengti tręšimo planus – tiek organinėmis, tiek mineralinėmis trąšomis. Oper. V. Juška, red. E. Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Rekomendacijos teikiamos įvertinus konkretų lauką
2014-12-19

Mūsų ūkininkai dau žino, patirties semiasi ir užsienyje. Vis tik nuvažiavę į parodas, organizuojamas užsienyje, išsirenka labai gražiai atrodančias augalų veisles, kurios, pasirodo, visai netinkamos auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Tas labai svarbus mokslininkų, konsultantų ir ūkininkų bendradarbiavimas. Apie įrengtus augalų auginimo technologijų bandymus pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro veresnioji mokslo darbuotoja Roma Semaškienė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Du zuikiai – vienu šūviu
2014-09-25

Rugsėjo 19 d. UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ laukuose (Mantviliškio k., Kėdainių r.) vyko žemdirbiams skirtas renginys – Respublikinės artojų varžybos ir kukurūzų diena. Jį organizavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Lietuvos artojų asociacija ir Lietuvos agronomų sąjunga. Vienu šūviu nušauti du zuikius – pasimokyti iš geriausių šalies artojų ir įsigilinti į kukurūzų auginimo, pašarų ruošimo technologijas rinkosi žemdirbiai iš visos Lietuvos. Dėl geriausio 2014 m. vardo rungėsi 15 artojų iš Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kėdainių, Kretingos, Panevėžio, Pasvalio, Pakruojo, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Ukmergės rajonų. Jiems teko gana sudėtinga užduotis – arti nupjautų kukurūzų lauką. Daugelis artojų prisipažino, kad tai daro pirmą kartą. Taigi teko išlaikyti profesionalumo egzaminą. Šiais metais geriausiu jauniausiu artoju pripažintas Joniškio r. atstovas E. Utakis. Tradicinių plūgų grupėje pirmąją vietą užėmė Pakruojo r. atstovas A. Plerpa, antrąją – šilališkis A. Baublys, trečiąją – varžybose debiutavęs ukmergiškis R. Valeika. Apverčiamųjų plūgų grupėje ir vėl nenugalimas buvo kretingiškis K. Genčius, antrąją vietą iškovojo Pasvalio r. artojas E. Katkūnas, varžybose dalyvavęs pirmąjį kartą, trečiąją vietą laimėjo Pakruojo r. atstovas V. Janeliūnas. Kitoje kelio pusėje įsikūrusiame palapinių miestelyje šurmuliavo gyvulininkystės naujovėmis besidominantys renginio lankytojai. Jų laukė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai ir sėklomis bei technika prekiaujančių komercinių bendrovių atstovai. Buvo galima apžiūrėti 50 skirtingų kukurūzų veislių palyginimo bandymą, pasikonsultuoti, susipažinti su technikos ir pašarų ruošimo technologijų naujovėmis.

„Manau, kad sujungę du renginius lankytojams suteikėme daugiau naudingos informacijos, apimančios visą ciklą, vykstantį žemės ūkio gamybos procese, – taisyklingą arimą, sėją, kukurūzų priežiūrą, pašarų ruošimą ir kt. Renginio laikas buvo skirtas maksimaliai perteikti žinioms“,– sakė renginio organizatoriams vadovavusi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Žemė duoda – žemė prašo
2014-09-09

Vykdant aktyvią žemės ūkio veiklą, dirvožemyje sparčiai mažėja organinės medžiagos (humuso), kurios pagrindinė sudedamoji dalis – anglis. Šią anglį fotosintezės metu dirvožemio paviršiuje fiksuoja augalai. Nuėmus derlių, dalis sukauptos anglies augalų ir gyvūnų liekanų pavidalu grįžta į dirvožemį, o dirvožemio mikroorganizmai skaido šias liekanas. Organinių medžiagų kiekis dirvoje nulemia jos derlingumą, nes būtent humusas yra žemės ūkio augalų maisto medžiagų (N, P, K ir mikroelementų) šaltinis. O organinės medžiagos yra energijos šaltinis dirvožemyje gyvenantiems mikroorganizmas, kurie savo ruožtu, padeda kaupti maisto medžiagų atsargas žemės ūkio augalams. Organinės medžiagos aprūpina augalus CO2, gerina dirvožemio fizikines-chemines savybes, struktūringumą, saugo maisto medžiagas nuo išsiplovimo, skatina saprofitinių mikroorganzimų veiklą, užtikrina fitosanitarines dirvožemio savybes, sorbuoja įvairias toksines medžiagas ir t. t. Organinių medžiagų kiekiui dirvožemyje didinti ir dirvožemio viršutinio sluoksnio savybėms pagerinti šiaudų įterpimas yra viena tinkamiausių priemonių, todėl jų iš lauko nereikėtų išvežti. Augalininkystės ūkiai daug dėmesio skiria žemės ūkio augalų aprūpinimui maisto medžiagomis, laukų tręšimui mineralinėmis trąšomis, tačiau pamirštama pasirūpinti dirvožemio būkle. Jame gyvenantiems mikroorganizmams būtinos organinės medžiagos, kuriomis jie minta, o vienas tinkamiausių šių medžiagų šaltinis – šiaudai. Tinkamas būdas gerinti dirvožemio būklę, vadovautis taisykle – grąžinti atgal į dirvožemį dalį to, ką užauginame. Oper. Vaidas Juška. red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Ankštiniai augalai – biologinio azoto fabrikai
2014-08-07

Lietuvoje sėjomainose vyrauja javai ir rapsai, kurie tręšiami didelėmis mineralinių trąšų normomis. Tai sukelia intensyvesni dirvožemių rūgštėjimą bei didelį mineralinių azoto junginių išsiplovimą į vandens telkinius, dėl šios priežasties skatinama vandens ekosistemų eutrofikacija. Ankštinių augalų auginimas yra vienas iš kelių, kuris galėtų sumažinti šiuos neigiamus procesus, praturtintų dirvožemį biologiniu azotu, o pašarus papildytų baltymais.

© www.lzkt.lt ir www.agroakademija.lt

Elektroninės paslaugos žemdirbiams
2014-07-24

Parodoje pristatytos elektroninės paslaugos, skirtos modernėjantiems Lietuvos ūkiams. Projektas, kuris vadinasi „Informavimo, konsultavimo ir mokymo elektroninės paslaugos, vykdant  integruotą augalų apsaugą“ leis ūkininkams gauti informaciją apie skirtinguose Lietuvos regionuose plintančias ligas ir kenkėjus bei jų antplūdžio prognozes. Taip pat bus galima susipažinti su ligų, kenkėjų, piktžolių ir augalų apsaugos produktų katalogais ir čia pat konsultuotis su specialistais. Projekte daug dėmesio skirta integruotai augalų apsaugai, t. y. visų galimų konkrečių atvejų augalų apsaugos kompleksiškam naudojimui.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Ūkininkavimo klasika: tausiai, tiksliai, saikingai
2014-06-30

Mokslininkai tausiosios žemdirbystės sistemą išskiria kaip vieną geriausių alternatyvų intensyviam ūkininkavimui. Tausiai ūkininkaujantieji, saikingai naudoja sintetines trąšas ir augalų apsaugos priemones, laikosi aplinkosaugos reikalavimų. Tai leidžia užauginti sveiką ir konkurencingą derlių.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Galimybė spręsti melioracijos problemas
2014-05-30

LR žemės ūkio ministro 2014 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 3D-94 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007?2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ paraiškų melioracijos grioviams tvarkyti pateikimo grafikas. Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos galima bus pateikti nuo 2014 m. birželio 2 d. iki gruodžio 31 d. Priemonėje dalyvauti kviečiami ūkininkai, t. y. žemės sklypų savininkai, ar asmenys, kitais teisėtais pagrindais naudojantys žemės sklypus. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Agrovizijoje – dar vienas žingsnis tiksliojo ūkininkavimo link
2014-04-10

Parodos metu Konsultavimo tarnyba šalies žemdirbiams pristatė tiksliosios žemdirbystės aktualijas. Lietuvoje tikslioji žemdirbystė žengia pirmuosius žingsnius, tuo tarpu Švedijos ūkininkai nebeįsivaizduoja kitokio ūkininkavimo būdo, kurio pagrindas – tikslūs dirvožemio tyrimai. Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pasėlių situacija draudikų akimis
2014-03-07

Pastaraisiai metais gamta vis dažniau krečia pokštus šalies žemdirbiams. Praėjusi žiema – ne išimtis. Dažnas žemdirbys su nerimu stebi savo pasėlius nuogąstaudamas, kiek augalų peržiemojo sėkmingai, kiek jų žuvo, kiek pasėlių gali tekti atsėti. Žemdirbiai, suvokiantys gamtos nepastovumą ir norintys jaustis saugiau, vis dažniau renkasi pasėlių draudimo įmonių paslaugas.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Ūkiai turės atitikti žalinimo reikalavimus
2014-02-06

Prasidėjus naujam ES finansavimo laikotarpiui, žemdirbiai supažindinami su naujais reikalavimais ir taisyklėmis, kurių reikės laikytis ateinančiais metais. Pastebima, kad šiuo finansavimo laikotarpiu bus daug dėmesio skiriama aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui. Vienas aktualiausių – išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą – žalinimą, kuris susietas su tiesioginėmis išmokomis.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Apie naujas žemės ūkio augalų veisles
2014-01-23

2014 m. Valstybinė augalininkystės tarnyba į Nacionalinį augalų veislių sąrašą įtraukė 4 naujas lietuviškas žemės ūkio augalų veisles, kurias sukūrė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai. Patvirtinta nauja žieminių kviečių veislė Kena DS (LŽI 5450-1), raudonojo eraičino veislė VARIUS, šiurkščiojo eraičino veislė ASTRAVAS ir tikrojo eraičino veislė ALANTA.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Lietuvoje jaučiamas ekologinių sėklų stygius
2013-11-21

Ekologinė žemdirbystė – augantis žemės ūkio sektorius, pastaraisiais metais jo augimas po truputį stabilizuojasi. Per praėjusį dešimtmetį ES šalyse ekologinei žemdirbystei naudojami plotai vidutiniškai padidėjo nuo 2,8 proc.(skaičius svyravo nuo 0,7 proc. iki 8,7 proc.) iki 3,4 proc. Daugiausia sertifikuotų ekologinių ūkių yra Austrijoje – apie 13 proc. visų naudojamų žemės ūkio naudmenų bei Šveicarijoje – apie 11 proc. Tuo tarpu, kaimyninėje Vokietijoje tokie ūkiai užima tik apie 5 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų. Lietuvoje sertifikuotų ekologinių ūkių plotas prieš dešimtmetį buvo apie 0,7 proc. žemės ūkio naudmenų ploto, dabartiniu metu jis sudaro apie 7 proc. (daugiau nei 160 tūkst. ha). Ypatingas ūkių augimas mūsų šalyje vyko 2004–2006 m., žemdirbiams mokant išmokas, didžiausias per Lietuvos ekologinio ūkininkavimo istoriją. Iki minėto laikotarpio ekologinių ūkių plotas buvo tik keli tūkstančiai ha, tačiau jau 2006 m. jis viršijo 100 tūkst. ha. Pagrindinė problema Lietuvos ekologinio žemės ūkio sektoriuje – ypatingai mažas sertifikuotų ekologinių sėklų panaudojimas.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

 

Žvilgsnis į tiksliojo ūkininkavimo galimybes Lietuvoje
2013-09-06

Pastaraisiais metais šalies ūkininkai vis labiau domisi modernių informacinių technologijų taikymu ūkiuose. Dėl šių priežasčių verslo įmonės ir žemdirbių konsultavimo organizacijos ieško sprendimų, kurie padėtų žemdirbiams ekonomiškiau valdyti ūkius, didintų derlingumą, produkcijos kokybę, taikant informacines technologijas. Vienas iš sprendimų – tikslusis (precizinis) ūkininkavimas. Pagrindiniai uždaviniai, keliami tiksliajai žemdirbystei – kiekvienam dirbamam ūkio laukui pagal dirvos ir augalų būklę taikyti tinkamą purenimo būdą, optimizuoti sėklų skaičių ir sėjos gylį, laiku purkšti pasėlius, laukus tręšti ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia. Visa tai – vienas iš būdų mažinti degalų sąnaudas, taupyti sėklas, trąšas ir augalų apsaugos produktus ir atpiginti produkciją. Įdomu tai, kad naudodamas IT prietaisus ūkininkas gali labai tiksliai ir laiku nustatyti įvairius veiksnius, darančius įtakos derliui ar prieaugiui, apibendrinti ir išanalizuoti duomenis, jei reikia – juos operatyviai keisti. Šiuo metu populiarios tiksliosios automatinės žemės ūkio technikos vairavimo sistemos. Jose naudojami GPS palydovų ir mobiliojo ryšio operatorių siųstuvų duomenys, todėl traktorius ar kombainas gali dirbti „savarankiškai“, iki 2 cm tikslumu – vairuotojui tereikia apsukti techniką lauko gale. Ši technologija itin svarbi sėjant ar sodinant.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Integruota augalų apsauga: ne naikinti, o valdyti
2013-08-01

Pastaruoju metu pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama tausiajam ūkininkavimui ir integruotai augalų apsaugai. Tinkamai ūkininkauti, vadinasi, siekti ne tik gerų žemės ūkio augalų derlių, bet ir auginti augalus darant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Integruotos apsaugos esmė – valdymas. Įdiegti integruotą augalų apsaugos sistemą nelengva, tačiau ji duoda didelį ekonominį efektą: sumažėja cheminių preparatų sunaudojimas bei tikimybė atsirasti chemikalams atsparioms kenkėjų ir ligų sukėlėjų rasėms, neigiamas chemikalų poveikis natūraliems kenksmingų organizmų priešams, kurie praktiškai kompensuoja mažesnį cheminių nuodų naudojimo efektą.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Sublizgo geriausių šalies artojų plieno noragai
2013-07-09

Birželio 28 dieną tradiciškai Kėdainių r. įvyko 16-osios respublikinės artojų varžybos. Geriausieji 21 rajono artojai ir arimo entuziastai iš 17 savivaldybių susirinko į kasmetinę gražiausią arimo meistriškumo šventę. Čia ne tik buvo paskelbti geriausi artojai, bet ir mėgautasi įvairiomis pramogomis. Pagrindiniai renginio organizatoriai – 20-ties metų veiklos jubiliejų švenčianti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) kartu su Lietuvos artojų asociacija (LAA). Pagrindinis rėmėjas – UAB „Biržų žemtiekimas“.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Nauja kukurūzų sėjos technologija (II)
2013-06-21

Didėjanti konkurencija žemės ūkyje verčia ūkininkus ieškoti būdų, kurie padėtų mažinti laiko bei ekonomines sąnaudas. Vienas iš jų – nauja juostinio dirvos įdirbimo technologija. Šis naujas dirvos įdirbimo padargas skirtas įdirbti dirvą eilėmis prieš kukurūzų, cukrinių runkelių, rapso, saulėgrąžų ar kitų kaupiamųjų kultūrų sėją. Įdirbant dirvą šiuo būdu dirbamo ploto kiekis sumažėja net iki 80%. Priklausomai nuo dirvos struktūros ar gamtinių sąlygų dirva įdirbama vienu ar dviem važiavimais. Kai dirva pradžiūsta, galima sėti tiek su tradicine, tiek tikslios sėjos sėjamąja. Sėjos eilutėje gaunamas tas pats ar net gausesnis derlius, kaip ir įdirbant dirvą tradiciniu būdu. Naudojant padargą purenama tik sėjos eilutė (iki 30 cm), pagal poreikį 5 cm sekliau už įdirbimo gylį, gali būti įterpiamos trąšos. Po to, į supurentą dirvą pasėjami atitinkami augalai, o tarpueiliai lieka neįdirbti. Juostinio dirvos įdirbimo privalumai: padidinama sėjos juostos temperatūra, kas pagreitina sėklų sudygimą; išlaikoma drėgmė ir pagerinamas lietaus vandens susigėrimas tarp vagų; supurenama dirva nesudardant dirvos pado; išsaugojamos organinės medžiagos, esančios dirvos paviršiuje, kurių dėka apribojamas piktžolių sudygimas tarpueiliuose; taupomas darbo laikas bei degalai.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Nauja kukurūzų sėjos technologija (I)
2013-05-16

Didėjanti konkurencija žemės ūkyje verčia ūkininkus ieškoti būdų, kurie padėtų mažinti laiko bei ekonomines sąnaudas. Vienas iš jų – nauja juostinio dirvos įdirbimo technologija. Šis naujas dirvos įdirbimo padargas skirtas įdirbti dirvą eilėmis prieš kukurūzų, cukrinių runkelių, rapso, saulėgrąžų ar kitų kaupiamųjų kultūrų sėją. Įdirbant dirvą šiuo būdu dirbamo ploto kiekis sumažėja net iki 80%. Priklausomai nuo dirvos struktūros ar gamtinių sąlygų dirva įdirbama vienu ar dviem važiavimais. Kai dirva pradžiūsta, galima sėti tiek su tradicine, tiek tikslios sėjos sėjamąja. Sėjos eilutėje gaunamas tas pats ar net gausesnis derlius, kaip ir įdirbant dirvą tradiciniu būdu. Naudojant padargą purenama tik sėjos eilutė (iki 30 cm), pagal poreikį 5 cm sekliau už įdirbimo gylį, gali būti įterpiamos trąšos. Po to, į supurentą dirvą pasėjami atitinkami augalai, o tarpueiliai lieka neįdirbti. Juostinio dirvos įdirbimo privalumai: padidinama sėjos juostos temperatūra, kas pagreitina sėklų sudygimą; išlaikoma drėgmė ir pagerinamas lietaus vandens susigėrimas tarp vagų; supurenama dirva nesudardant dirvos pado; išsaugojamos organinės medžiagos, esančios dirvos paviršiuje, kurių dėka apribojamas piktžolių sudygimas tarpueiliuose; taupomas darbo laikas bei degalai.

Oper. Vaidas Juška, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Vėlyvas pavasaris daug žalos nepadarė
2013-05-03

Kiekvienais metais gamta vis dažniau bando pakišti koją šalies žemdirbiams. Būna – pavasaris ateina netikėtai ir nelauktai, paankstindamas darbų virtinę, o būna – žiema nesitraukia iš laukų. Šiais metais pavasaris atėjo vėluodamas, atnešdamas nemažai sumaišties dėl pasėlių, kuriuos ilgai varžė sniegas. Didžiausią nerimą žemdirbiams ir pasėlių draudėjams kėlė klausimas – kaip peržiemojo žiemkenčiai ir žieminiai rapsai. Kaip teigia LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai – žuvo apie 10–15 proc. žieminių kviečių pasėlių, o ir rapsai neiššalo masiškai. Nors Lietuvos rajonuose situacija yra skirtinga. Anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantų, dirbančių Žemaitijoje, šiame regione pasėliai itin nukentėjo. Tačiau apibendrinus visų Žemdirbystės instituto bandymo stočių surinktus duomenis apie iššalusius pasėlius, galima daryti išvadą, kad žieminių kviečių iššalimas neviršija įprastų rezultatų. Konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai ir konsultantai nuolatos bendradarbiauja su LAMMC darbuotojais, kartu rengia seminarus, lauko dienas. Jų metu vyksta abipusis bendradarbiavimas, kuriuo siekiama mokslines žinias efektyviai perduoti žemdirbiams. Pavasariui įsibėgėjant, konsultantai ir mokslininkai susitiko aptarti praėjusios žiemos padarinių ir numatyti pavasarinių darbų aktualijas.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pavasarį agronomai pasitiks atnaujinę žinias
2013-02-19

Griežtinamas augalų apsaugos produktų naudojimas, pasikeitusi jų apskaita ir kontrolė – tai tik nedaugelis pasikeitimų, kuriuos turės žinoti žemdirbiai. Susigaudyti naujuose reikalavimuose padės nešališki Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantai, kurie tris dienas dalyvavo kursuose pagal augalų apsaugos konsultantų mokymo programą. Tad naująjį sezoną konsultantai pasitiks atnaujinę žinias. Kursai organizuoti bendradarbiaujant su Valstybine augalininkystės tarnyba prie ŽŪM, Lietuvos augalų apsaugos asociacija, LAMMC Žemdirbystės institutu, Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu. Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras patvirtino, kad Konsultavimo tarnyba atitinka visus reikalavimus ir yra pirmoji įstaiga, galinti organizuoti augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų bei produktų platintojų mokymus. Augalų apsaugos produktams Europoje taikomi patys griežčiausi reikalavimai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Keli kursuose lektoriavusių specialistų patarimai.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Arimo patriotai minėjo 15 metų veiklos sukaktį
2013-02-01

Bendraminčių įkurta, siekianti vieno ir svarbiausio tikslo – visais būdais gerinti arimo kokybę, Lietuvos artojų asociacija (LAA) savo darbus skaičiuoja jau 15 metų. Sausio 25 d. į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymo centrą „Agroakademija“ susirinkę arimo patriotai prisiminė svarbiausius asociacijos istorijos momentus, aptarė nuveiktus darbus ir kalbėjo apie jų tęstinumą. Lietuvos artojų asociacijos prezidentas, LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vyresnysis specialistas dr. Alfonsas Malinauskas teigė, kad sėkmingos veiklos variklis pradžioje buvo bendraminčių – tuometinio Lietuvos agronomų sąjungos pirmininko dr. Edvardo Makelio ir jo paties idėja – šalyje atgaivinti artojų varžybas. Jai pritarė ir kiti Lietuvos agronomų sąjungos nariai, ūkininkai, žemės ūkio bendrovių vadovai. Tad graži ir prasminga veikla tęsiama jau 15 metų. Daug gražių padėkos žodžių pasakyta aktyviausiems LAA nariams ir rėmėjams – UAB „Laumetris“ direktoriui Jonui Putnai, LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjui Virginijui Feizai, LŽŪKT direktoriui dr. Edvardui Makeliui, UAB „Dotnuvos projektai“ generaliniam direktoriui dr. Rimantui Dapkui, ASU prof. Rimantui Veličkai ir vyriausiajam respublikinių varžybų teisėjui dr. Vaclovui Bogužui bei visiems arimo vertinimo teisėjams ir jų organizatoriams rajonuose, žiniasklaidos atstovams. Gerosios kokybiško arimo patirties kasmet pasisemiama iš Pasaulio arimo varžybų. LAA dėka šalies ūkininkai jose dalyvauja kasmet nuo 1999 m. Būti geriausiam iš geriausių – tai didelio, atkaklaus ir kruopštaus darbo rezultatas. Jis buvo pasiektas 2008 m. Austrijoje vykusiose Pasaulio arimo varžybose: kretingiškis Kazys Genčius ardamas ražieną vartomu plūgu iškovojo Pasaulio arimo varžybų bronzos medalį. Anot prizininko, „Mes ne prastesni už kitų šalių artojus“. Kviečiame žvilgterėti į vaizdo medžiagą iš Pasaulio arimo varžybų Prancūzijoje (1999 m. Lietuva pirmą kartą dalyvavo) ir Anglijoje (2000 m.) bei užfiksuotas fotoakimirkas Šiaurės Airijoje (2004 m.), Austrijoje (2008 m.), Slovėnija (2009 m.), LAA archyvas

***

Nuo ištakų iki šiol Lietuvos artojų asociacijos ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbai glaudžiai susiję. Keli faktai:

1. Pirmąsias po Nepriklausomybės paskelbimo, 1998 m., respublikines artojų varžybas suorganizuoti buvo patikėta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai. Tuomet prie organizacinio vairo stojo LŽŪKT direktorius Saulius Cironka, specialistai ir rajonų biurų konsultantai. 2.Drauge su LAA parengtos arimo vertinimo taisyklės, o teisėjauti pakviesti rajonų biuruose dirbantys LŽŪKT technologai – augalininkystės bei inžinerijos konsultantai. 3.2002 m. LŽŪKT parengė mokomąją programą „Inžineriniai ir agronominiai geros kokybės arimo reikalavimai“. 4.Drauge su LAA sukurtas mokomasis videofilmas „Arimo pamokos“, parašyta monografija „Arimo teorija ir praktika“. 5.Visus 20 LŽŪKT veiklos metų buvo siekiama propaguoti gerą arimą šalies rajonuose – LŽŪKT specialistai, konsultantai teisėjauja ir rajoninėse, ir respublikinėse artojų varžybose, dalyvauja komisijose atrenkant geriausiai suartus laukus rudeninio arimo konkurse. Apie arimo subtilybes konsultantai žemdirbius informuoja per lauko dienas, seminarus.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Kasdieniniam stalui – duona iš viso grūdo miltų
2013-01-02

Duona – vienas svarbiausių žmonijos maisto produktų. Ieškodami natūralumo ir norėdami gyventi sveikiau, vis dažniau siekiame kuo daugiau produktų pasigaminti patys. Tad turbūt daugelio nestebina namuose sklindantys malonūs gardžios ir šiltos duonos kvapai. Tačiau ar susimąstome, kokios rūšies duoną valgyti sveikiausia? Įvairūs duonos ir konditeriniai gaminiai dažniausiai gaminami iš šviesių miltų. Tokių miltų gamybos metu didžioji dalis luobelės ir gemalo yra atskiriama nuo endospermo. Tačiau kaip tik juose yra daugiausia bioaktyvių komponentų. Pasak specialistų, ypač daug maistinių skaidulų turi kepiniai iš rupaus malimo miltų ar nesmulkintų grūdų. Visas grūdas – tai neatskirtas nuo luobelės grūdas, daug maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų turintis produktas. Pavyzdžiui, magnio kiekis baltuose miltuose, palyginti su grūdais, sumažėja apie 6 kartus, fosforo, kalio, cinko – apie 3, geležies – apie 2 kartus. Faktinė žmogaus mityba, deja, yra nekokybiška ir nesubalansuota. Per daug vartojama riebalų ir angliavandenių bei druskos, tačiau nepakankamai gaunama vitaminų, ląstelienos, mineralinių medžiagų, antioksidantų, polinesočiųjų rūgščių, maistinių skaidulų. Pasaulio mokslininkai jau įrodė, kad su mityba yra susijusios tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, antrojo tipo diabetas, osteoporozė. Su mityba, kaip vienu iš rizikos veiksnių, siejamas ir vėžinių susirgimų daugėjimas. Pastaruoju metu intensyviai tiriamos kitos grūduose esančios medžiagos, siekiant garantuoti maisto produktų kokybę ir saugą, nes aktualu turėti žaliavą, tinkamą padidintos biologinės vertės funkcionalaus maisto produktams gaminti (naudojant ir minimalų, ir intensyvesnį perdirbimą). Natūralios medžiagos, esančios javų grūduose (jei naudojamos visos grūdo dalys jų nerafinuojant perdirbimo metu), gali sumažinti kenksmingų, su maistu patenkančių kancerogeninių medžiagų poveikį, padėti kontroliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje, būti efektyvia prevencine ar terapine priemone nuo širdies, virškinimo trakto ir kitų ligų. Skaidulos, kurių gausu išoriniuose grūdo sluoksniuose, turi absorbcinių savybių – jos sutraukia ir pašalina žarnyne esančius toksinus, taip palaikydamos gerą žarnyno būklę. Vienas iš svarbesnių būdų pagerinti javų produktų maistinę vertę – tai naujų, specialiai tam skirtų javų veislių selekcija.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pažangus ekologinis augalininkystės ūkis Telšiuose
2012-10-18

Su ekologinio augalininkystės ūkio savininku Kaziu Rimkumi Konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro konsultantai bendrauja septyneri metai – tariasi ir ieško geriausių ūkio veiklos ir plėtros sprendimų. K. Rimkus ūkininkauja apie du dešimtmečius, iš jų septynerius metus veiklą plėtoja pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles. Tad patirties yra. Drauge su sūnumi dirba 235 ha žemės: augina kviečius, kvietrugius, rugius, avižas, avižų ir žirnių mišinį. Apsilankykime pas svetingą, pažangų žemaitijos ūkininką.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

„Artojų varžybos žymiai svarbiau nei olimpinės žaidynės“
2012-07-26

Sakoma, kad sunku pratybose, bet lengva mūšyje. Tad 15-ųjų respublikinių artojų varžybų išvakarėse, liepos 19-ąją, Mantviliškio kaime (Kėdainių r.) 29 geriausi šalies artojai iš 22 rajonų prakaitą liejo treniruočių lauke. Iš tikrųjų tiek pratybose, tiek varžybose artojams teko gerokai susikaupti, mat reikėjo įveikti ir nenuspėjamus gamtos kaprizus. Pasak vieno iš penkių vyriausiųjų teisėjų Vaclovo Bogužo, arimo kokybė kasmet gerėja, o jai įtakos turi daug veiksnių: tinkama technika, artojo patirtis, aplinkos sąlygos, tačiau klaidų ne visuomet pavyksta išvengti. Iš klaidų mokomasi, tad daugelis arimo meistrų tvirtino, kad varžybos – puiki šventė pasimokyti arimo paslapčių. Varžybų naudingumu neabejoja ir Vyriausybės vadovas A. Kubilius bei Žemės ūkio ministras K. Starkevičius, drąsiai varžybų dieną sėdę už traktoriaus vairo ir suarę pirmąsias vagas. Tradicinių plūgų grupėje varžėsi 12 artojų, apverčiamųjų – 17, tarp kurių net 7 arė keturių korpusų plūgais ir vienas – penkių. Penki artojai arė su patobulintais ir varžyboms specialiai pritaikytais sportiniais plūgais. Palaikomi artimųjų ir palydėti gausių svečių palinkėjimų per 3 valandas vyrai turėjo suarti 17 ha lauką: kiekvienas po 70 metrų ilgio laukelį: ariantys tradiciniais plūgais – stačiakampio formos, apverčiamaisiais – trapecijos. Dauguma dalyvių arimo meistrystės mokėsi savo ūkio laukuose, kiti – ardami kaimynų, bendrovių ar žemės ūkio mokyklų laukus. Artojų įgūdžius ir vagų kokybę vertino 38 teisėjų komisija, kurių daugumą sudarė Konsultavimo tarnybos specialistai. Jiems vadovavo – ASU mokslininkas dr. Vaclovas Bogužas. Varžybų prizininkais paskelbti artojai, surinkę daugiausia balų bendrosiose – tradicinių ir apverčiamųjų pūgų – grupėse.

Ilgamečiai varžybų organizatoriai – Lietuvos artojų asociacija ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Oper. Vaidas Juška, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pasvalio rajono artojai išbandė jėgas
2012-06-19

Likus mėnesiui iki respublikinių artojų varžybų, geriausi arimo meistrai rungiasi bene kiekviename rajone. Vieni pirmųjų jėgas išbandė šiaurės lygumų krašto artojai. Pasižiūrėję į kaimynus, pasvališkiai artojų varžybas rajone surengė antrą kartą, bet tikrai ne paskutinį, mat įsitikinę, kad tai – naudinga žemės ūkio reklama. Sveikindamas artojus ir varžybų dalyvius, Pasvalio r. savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas džiaugėsi, kad bendradarbiaujant Žemės ūkio skyriaus specialistams, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Pasvalio r. biuro konsultantams ir Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio paslaugų mokyklos pedagogams, arimo varžybos taps tradiciniu rajono renginiu. Pasak mero, tokios varžybos padeda tobulinti arimo įgūdžius, skatina rajono ūkininkus labiau pasitempti. „Nors daug kas buvo susižavėję bearimine technologija, tačiau kalbantis su įmonių, parduodančių plūgus, atstovais aiškėja, kad plūgų pardavimas didėja ir atrodo, kad tai, ką darė mūsų tėvai, reikia daryti ir jų vaikams,“ – įsitikinęs G. Gegužinskas.– Juk nuo arimo kokybės gerokai priklauso derlius, taigi pasistengti verta. “

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai
2011-12-05

Neįprastai šiltas ruduo neramino žieminius augalus auginančius žemdirbius. Gerai, kad pakako drėgmės – kol kas dauguma javų ir rapsų pasėlių artėjančią tikrąją žiemą pasitinka pasiruošę ir pasiekę optimalų augimo tarpsnį, teigia Konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai drauge su ūkininkais paskutiniąją rudens dieną vertinę skirtingos sėjos vidurio Lietuvos žiemkenčių laukus. Kaip žieminiai javai ir rapsai pasirengę žiemai?

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Kvietrugių auginimas
2011-09-01

Kokios optimalios vasarinių kvietrugių mitybos sąlygos? Konsultuoja Daiva Janušauskaitė, LAMMC Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Arimo pamoka: arimas apverčiamuoju plūgu
2011-08-16

Arimas – viena svarbiausių žemės dirbimo technologijų. Bandymų duomenys ir pažangi žemdirbių patirtis rodo, kad tuomet, kai dirva gerai suarta visos naudojamos technologinės priemonės didina augalų derlių. Dėl įvairių priežasčių Lietuvoje kokybiško arimo pamokos primirštos. Daug kur iš arimų kyšo piktžolės ir neužartos šiaudų liekanos, skirtingai suverstos varsnos, per aukšti sumetimai, per gilūs išmetimai, netinkamai apartos pagrąžos. Todėl sunkiau ir brangiau atlikti kitus žemės dirbimo darbus, o dėl laukų nelygumo pažeidžiama agrotechnika, gaunamas menkas derlius. Kviečiame apsilankyti arimo apverčiamuoju plūgu pamokoje.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Arimo pamoka: arimas tradiciniu plūgu
2011-08-11

Arimas – viena svarbiausių žemės dirbimo technologijų. Bandymų duomenys ir pažangi žemdirbių patirtis rodo, kad tuomet, kai dirva gerai suarta visos naudojamos technologinės priemonės didina augalų derlių. Dėl įvairių priežasčių Lietuvoje kokybiško arimo pamokos primirštos. Daug kur iš arimų kyšo piktžolės ir neužartos šiaudų liekanos, skirtingai suverstos varsnos, per aukšti sumetimai, per gilūs išmetimai, netinkamai apartos pagrąžos. Todėl sunkiau ir brangiau atlikti kitus žemės dirbimo darbus, o dėl laukų nelygumo pažeidžiama agrotechnika, gaunamas menkas derlius. Kviečiame apsilankyti arimo tradiciniu plūgu pamokoje.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Lietuviškos javų veislės – esamos ir laukiamos
2011-07-28

Siekiant išauginti gausų derlių, didelę reikšmę turi auginimo technologija ir tinkamai pasirinkta veislė. Produktyviausių ir vertingiausių augalų veislių auginimas – viena ekonomiškiausių ir prieinamiausių žemdirbiams priemonių derliui didinti bei produkcijos kokybei gerinti. Įrodyta, kad taikant tą pačią auginimo technologiją, geriausios veislės gali duoti 20–30 procentų didesnį derlių. Daugiau nei pusę visų pasėlių plotų Lietuvoje kasmet apsėjama javais, kokios jų veislės populiariausios? Augalų selekcija – svarbus žemdirbystės elementas. Žemdirbystės instituto mokslininkai siekia sukurti naują augalo genotipą, kuris atitiktų visą agrotechninę aplinką, būtų genetiškai originalus ir ūkiškai naudingas. Kai kurios naujos javų veislės laukus pasieks netrukus.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

„Žemės arimas – savotiškos „Ferrari“ lenktynės“
2011-07-21

Liepos viduryje, Valinavos kaime, Kėdainių rajone jau keturioliktąjį kartą skambėjo plieno noragai. Čia arimo meistriškumo varžybose rungėsi 28 geriausi artojai iš 18 savivaldybių. Tai pirmosios respublikinės varžybos, kuomet sulaukta tiek daug dalyvių, tačiau sveikindamas arimo meistrus Žemės ūkio ministras linkėjo, kad jų būtų dar gausiau. Dvi dienas trukusiose varžybose dalyviai arė 2, 3, 4 ir 5 korpusų plūgais – dešimt tradiciniais, aštuoniolika – apverčiamaisiais. Artojų įgūdžius ir vagų kokybę, pagal Lietuvos artojų asociacijos patvirtintas Artojų varžybų taisykles, vertino 39 teisėjai, daugiausia jų – Konsultavimo tarnybos konsultantai. Pirmiausiai vertinta pirmoji vaga, jos tiesumas, švarumas, tuomet artojai iš lėto suko ratus, ardami kiekvienam paskirtą plotelį, dažnai sustodami, įvertindami ir koreguodami savo darbą. Nors daugelio lygios tiesios vagos gulė į nepriekaištingai suraikytą arimą, klaidų neišvengta. Pasak Artojų asociacijos prezidento, džiugina, kad į varžybas yra įtraukiami ir jaunosios kartos artojai. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija delegavo keturis. Trys iš jų į namus grįžo ne tuščiomis: Jonas Guobužas, Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos auklėtinis, laimėjo jauniausiojo geriausiojo artojo taurę, Egidijus Sališas, atstovavęs Kėdainių profesinio rengimo centrui, užėmė trečiąją vietą tradicinių plūgų grupėje, Vilius Janeliūnas buvo pripažintas kaip antrosios vietos laimėtojas apverčiamųjų plūgų grupėje. Vienuolikai dalyvių respublikinės varžybos buvo pirmosios. Pirmąjį kartą dalyvauja ir Zarasų rajono atstovas, gavęs apdovanojimą už arimo debiutą. Artojai pripažįsta, kad varžybose ne tik rungiamasi dėl geriausiojo vardo, bet ir mokomasi iš kitų, o jų baigtį dažniausiai lemia gerai įvaldytas arimo menas, kurio subtilybių perprasti galima per ilgą laiką daug ir kruopščiai dirbant. Tad tarp varžybų laureatų – arimo fanams gerai pažįstamos pavardės: tradicinių plūgų grupėje vėl geriausiu pripažintas Audrius Plerpa, apverčiamųjų plūgų grupėje nenugalimas buvo daugkartinis Lietuvos čempionas, dešimties Pasaulio arimo varžybų dalyvis Kazys Genčius. Jam atiteko ir absoliučiai geriausio artojo taurė. Abu laimėtojai deleguoti atstovauti Lietuvai 2012 m. Pasaulio arimo varžybose Kroatijoje. Dirvos arimas – vienas svarbiausių ir bene sunkiausių žemės dirbimo procesų. Gražus arimas ne tik estetinis vaizdas, jo kokybė turi didelės įtakos būsimam derliui ir ūkio ekonomikai. Kad kuo daugiau žemdirbių susipažintų su taisyklingo arimo paslaptimis, viena iš renginio organizatorių - Konsultavimo tarnyba – drauge su rajonų žemdirbių organizacijomis 22 šalies rajonuose surengė artojų varžybas, dar 14-oje rajonų vyko arimo pamokos. Varžybų organizavimo patirties pasisemti atvyko ir kaimynai iš Palenkės vaivadijos.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Artojų varžytuvės Kėdainiuose
2011-07-05

Liaudies išmintis byloja – „nearsi – nesėsi, nesėsi – nepjausi“, todėl gerai paruošti dirvą yra itin svarbu. Nenuostabu, kad metai iš metų vyksta Artojų varžybos, kurių metu žemdirbiai demonstruoja gražų ir kokybišką arimą, o jo kokybę vertina kompetentingų teisėjų komanda. Kėdainių rajono artojų varžybose varžėsi šeši artojai. Šiais metais respublikinėse varžybose rajonui atstovaus du jaunieji artojai: Egidijus Sališas, deleguotas Šveitimo ir mokslo ministerijos, bei varžybų nugalėtojas – Aurimas Pavolis.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Erika Mankutė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Javų pasėlių apsauga nuo plintančių ligų
2011-05-30

„Ne visi žieminiai augalai sėkmingai peržiemojo, tad svarbu įvertinti pasėlių būklę ir apsispręsti, kiek tikslinga panaudoti fungicidus nuo pasėliuose plintančių ligų“, – sako dr. Roma Semaškienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

„Į žiemkentiškumą reikia žiūrėti rimtai“
2011-04-18

Šių metų rudens orai ne visiems žemdirbiams leido laiku pasėti žiemkenčius, todėl pasėliai labai skiriasi. LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai, norėdami parodyti sėjos laiko įtaką pasėliui, bandymų laukeliuose žieminius kviečius sėjo skirtingu laiku. Apie tai informuoja doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas, LAMMC LŽI Augalų selekcijos centro vadovas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Pirmieji darbai žieminių rapsų pasėlyje
2011-04-12

Dr. Eglė Petraitienė, LAMMC Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Žieminiai rapsai yra vieni iš jautriausių augalų žiemos ir pavasario sąlygoms, todėl kiekvieni auginimo metai yra saviti. Prieš didžiausius šalčius spėjęs ant rapsų iškristi sniegas džiugino augintojus – atrodė, kad pati gamta rūpinasi augalais. Tačiau stora sniego danga kėlė ir nemažai rūpesčių. Ko galima tikėtis atsinaujinus rapsų vegetacijai? Viena didžiausių problemų yra rapsų žiemojimas, kuris priklauso nuo augalų išsivystymo rudenį ir meteorologinių sąlygų. Didelės įtakos turi oro temperatūra bei jos svyravimai rapsų žiemojimo metu. Augalai yra atsparūs trumpiems atšalimams (iki -5 °C). Jei žieminiai rapsai yra padengti storesne sniego danga, tuomet dideli šalčiai (iki -30 °C) ar temperatūrų svyravimai (nuo -8 iki -15 °C) augalams mažiau pakenkia.

Augalai, nepadengti sniegu ar esant plonai sniego dangai, gali žūti nukritus temperatūrai iki 10 °C. Tuo metu, kai sniego danga buvo itin stora, augalams trūko deguonies. Iš rapsų augintojų pasigirsdavo nuogąstavimų, kad rapsai po sniegu „dūsta“. Netikėtas atšilimas žiemos viduryje pateikė naujų išbandymų. Sniegui tirpstant, žieminių rapsų pasėliai labai gražiai atrodė: augalai buvo žali ir gyvybingi. Suplonėjus sniego dangai, dirvose susikaupė per daug drėgmės, todėl paviršiuje telkšojo vanduo. Vėl staigiai atšalus, kai oro temperatūra buvo nukritusi net iki -20 °C, pradėjo gilėti dirvožemio įšalas – tai buvo kritinis periodas, kuris turėjo įtakos tam, kad šiuo metu nemažai žieminių rapsų pasėlių yra žuvę. Besikeičiant oro sąlygoms, labai sunku prognozuoti žieminių rapsų būklę anksti pavasarį. Net jau peržiemojusiems žieminių rapsų augalams gali pakenkti dideli temperatūrų svyravimai dieną ir naktį bei dirvos paviršiuje susikaupęs vanduo.

Šiuo metu prasidėjus žieminių rapsų vegetacijai jau galima įvertinti augalų būklę pasėliuose. Situacija sudėtinga: matyti nemažai tuščių plotų, kur rapsai žuvę dėl nušalusio augimo pumpuro ar dėl drėgmės pertekliaus žuvusios augalų šaknys. Likusių pasėlių rapsų augalai yra stipriai apšalę ir silpni, tačiau augimo pumpuras yra gyvas. Išlikusius žieminių rapsų pasėlius labai svarbu ne tik patręšti, bet ir įvertinti vegetacijos metu plintančių ligų svarbą, kenkėjų išplitimo riziką bei galimus apsaugos nuo jų būdus.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

„Ką pasėsi 2011“ pasėjo naujovių
2011-04-08

Šešioliktoji paroda „Ką pasėsi“ – tikras pavasario pranašas. Įspūdingos žemės ūkio technikos ekspozicijos, trąšų ir augalų apsaugos priemonių naujovės, gausus sodininkų, daržininkų ir gėlininkų, amatininkų ir tautinio paveldo puoselėtojų produkcijos pasirinkimas kasmet sutraukia vis daugiau dalyvių ir lankytojų.

Anot parodos organizatorių - Lietuvos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto - atstovų, šiemet dalyvavo daugiau kaip 200 įmonių, 17 iš užsienio šalių, ir apie 400 smulkiųjų gamintojų bei pardavėjų. Per tris dienas sulaukta apie 90 tūkst. lankytojų. Lankytojus traukė ne tik gausiai išrikiuota galinga žemės ūkio technika ar ant prekystalių pūpsantys ekologiški mėsos, duonos ir pyragų gaminiai. Daugelis atvykusiųjų plūdo ir į paviljoną, kuriame savo veiklą pristatė mokslo, verslo, konsultavimo įstaigos. Konsultavimo tarnybos specialistai sulaukė gausaus lankytojų būrio, kuriems buvo pristatytos naujos paslaugos.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir  www.agroakademija.lt

Žiemkenčių tręšimas pavasarį
2011-03-28

Vos prabudus pavasariui, žemdirbiai nekantrauja ir skuba pamaitinti žiemkenčius. Labai skubėti nevertėtų, pirmiausia įvertinkite, ar prasidėjusi augalų vegetacija. Tai padaryti nesudėtinga: išrovus augalą pasižiūrėkite, jei pirmieji nauji lapo audiniai pasirodę, vegetacija atsinaujino. Taigi šiuo metu labai svarbu apsispręsti ir paskaičiuoti pirmąją ązoto trąšų startinę dozę. Kad nei augintojui, nei augalui nebūtų nuostolio ir streso, prisiminkime tręšimo abėcėlę. Konsultuoja Daiva Janušauskaitė, LAMMC Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Taikinyje - dirvinės smilguolės
2010-11-26

Pastaraisiais metais auginantiems žieminius javus vis daugiau problemų sukelia vienaskiltės piktžolės. Vienos iš jų – dirvinės smilguolės. Šios piktžolės sudygsta, kai sėklos rudenį ir pavasarį dirvoje būna ne giliau kaip iki 2,5 cm. Jos dirvoje išlieka daigios iki 3,5 metų. Rudenį sudygusios smilguolės žiemoja, vasaros antroje pusėje vienas augalas subrandina iki 16000 sėklų. Naikinant piktžoles, labai svarbi sėjomaina, tačiau ne visada ūkininkai jos laikosi, dažnai atsėliuoja arba sėja žieminius javus po žieminių. Pasekmė – dirvinių smilguolių pilni laukai.

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Rudeninio arimo kokybė
2010-11-22

Šie metai žemdirbiams buvo gana sunkūs. Liepos mėnesį lijo, dirvos permirkusios. Rugpjūtį dirvos džiūo, bet jas arti iš tiesų buvo gana sunku. Rugsėjį dirvos tapo labai sausos. Todėl dirvos kokybė gana skirtinga. Nuo ko priklauso rudeninio arimo kokybė? Konsultuoja dr. Virginijus Feiza, LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Svarbu sėjos laikas
2010-11-11

Šių metų rudens orai ne visiems žemdirbiams leido laiku pasėti žiemkenčius, todėl pasėliai labai skiriasi. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkai, norėdami parodyti sėjos laiko įtaką pasėliui, bandymų laukeliuose žieminius kviečius sėjo skirtingu laiku. bandymo rezultatus pristato doc. dr. (HP) Vytautas Ruzgas, LAMMC LŽI Augalų selekcijos centro vadovas.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt

Kaip įvertinti žiemkenčių pasėlių būklę?
2010-10-22

Norint įvertinti žiemkenčių pasėlių būklę, suskaičiuojami augalai viename kvadratiniame metre, įvertinamas pasėlio tankumas, augalų išsivystymas. Šių metų ruduo sėjos metu buvo permainingas, daug kur buvo šlapia, ne visi žemdirbiai galėjo įvažiuoti į dirvą ir sėti. Sėkloms dygti buvo geros sąlygos: šiltas oras ir drėgmė greitai sudaigino pasėlius. Nevienodame gylyje pasėti žiemkenčiai nevienodai išsivystę, todėl silpnesni gali nesulaukti pavasario. Atvėsus orams, sustoja augalų vegetacija, juose gaminasi daugiau tirpiojo cukraus, iš ląstelių išstumiamas vanduo. Iki spalio vidurio, kai dieną temperatūra buvo teigiama, o naktį svyravo apie nulį, buvo pats tinkamiausias metas žiemkenčiams grūdintis ir pasiruošti artėjančiai žiemai.

Oper. Vaidas Čižauskas, red. Ramunė Sutkevičienė

© www.lzukt.lt ir www.agroakademija.lt


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


230

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/

testKitokia

mobili laboratorija

pasaru-tyrimo-baneris

nuotoliniai mokymai

PARAMA MISKAMS IVEISTI

zemes ukis

Ukininko-patarejas

miskininkystes-baneris

LAS

MU-230x230

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

es paramos

artoju-baneris

METU UKIS_1

manto-baneris

 

BANERIS-MODERNIZAVIMO-MAZIUKAS

kitoks

baneris

LMGAGA-230x

mokymu misku baneris

ikmis

egeba

 

baneris_1

integruota augalu apsauga

baneris


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2020 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos