STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Ūkininkavimo mokosi bendradarbiaudami

Ūkininkavimo mokosi bendradarbiaudami

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė






2016-12-05

 

Kęstutis ir Ingrida Palčiauskai su sūnumi Tautvydu ir dukra Laura ūkininkauja Paparčių kaime, Skuodo rajone. Ūkininkavimo istoriją pradėjo rašyti 1994 metais. Per 22 metus nuo 21 ha ir 1 karvės ūkis išsiplėtė iki 220 ha, jame melžiamos 125 Lietuvos juodmargės.

Ūkis – pavyzdinis, ne kartą tapęs respublikinio konkurso „Metų ūkis“ prizinių vietų laimėtoju Skuodo rajone. Ūkio istorijoje – kasdieniai Kęstučio ir Ingridos darbai, tikslai ir svajonės. Pasak ūkio šeimininkų, prie ūkio sėkmės prisidėjo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Skuodo rajono biuro konsultantai.

Šiek tiek prisiminkite ūkininkavimo pradžią?

Ūkininkauti pradėjome „subyrėjus“ bendrovėms. Tada aplink sodybą savos žemės neturėjome. Persikėlėme iš Plungės rajono, o vėliau po truputį pradėjome pirkti. 

Ar visa žemė šiuo metu aplink sodybą?

Ne, yra ir toliau. Tik visada žiūrime, kad sklypas glaustųsi prie sklypo, todėl konsolidacija savaime vyksta. Dar yra galimybių įsigyti žemės. Kasmet stengiamės po kelis hektarus nusipirkti.

Kodėl pasirinkote pieno ūkį, o ne augalininkystės?

Čia žemės nekokios, taip pat ir reljefas – kalnas, pakalnė. Mažiau palankios ūkininkauti sąlygos, netinkamos augalininkystei.

Ką gali žinoti, gal Tautvydas – būsimasis ūkininkas

Tai daugiausia ploto užima ganyklos? Ar dar ką nors auginate?

Auginame 60 ha grūdinių augalų, o likusi dalis – ganyklos ir pievos. Daugelis – kasmet atnaujinamos. Jų užtenka bandos pašarams pagaminti. Dar auginu žirnių. Jau antrus metus susuku juos į rulonus. Puikus pašaras. Tik šiemet sunkoka buvo juos nuimti. Jūsų specialistas Vytas Gudaitis atvykęs į ūkį tyrė pašarus. Sakė, kad kokybė labai gera.

Užsiminėte apie Vytą. Suprantu, kad ūkyje jau teiktos gyvulininkystės mobiliosios laboratorijos paslaugos?

Gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė paprašė pas mus organizuoti lauko dieną. Tada Vytas Gudaitis ir pristatė mobilios laboratorijos galimybes mūsų rajono ūkininkams. Įsitikinau tyrimų nauda. Galima greitai išsiaiškinti problemą. Viena karvė sirgo, bandžiau gydyti, bet situacija negerėjo. Laboratorijoje atlikus tyrimus, tuoj pat sužinojau diagnozę – „stipri“ ketozė. Gydymui leisti pinigų jau nebuvo verta. Šiaip aš pats gydau gyvulius, moku ir į veną suleisti vaistus.

Šaunu, kad biure vėl dirba gyvulininkystės konsultantė. Jos konsultacijos ir paslaugos mums labai svarbios.

Ką galite pasakyti apie karvių bandą? Ar džiugina produktyvumas? Kokias problemas dar reikėtų spręsti?

Auginame Lietuvos juodmarges. Anksčiau telyčias pirkdavome, o dabar užsiauginame patys. Prie gyvulių daugiau būna žmona. Ji labai norėtų, kad visas karves būtų lengva melžti. Dabar yra visokių, kai kurias reikėtų išbrokuoti, bet nusipirkti nėra iš kur. Taip pat dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai kol kas negalime mažinti bandos, turime išlaikyti gyvulių skaičių.

Klausėte apie produktyvumą. Mes karvių labai „nespaudžiame“, per metus iš vienos primelžiame vidutiniškai 8300 kg pieno. Banda kontroliuojama. Tiesa, dabar bandome ją gerinti telyčias sėklindami brangesne sperma.

Prieauglį, telyčias ir užtrūkusias karves ganome atskirai apie 50 ha plote, o melžiamas – rotacijos principu. Jų ganyklos geresnės, suskirstytos į sklypus. Pabūna 2–3 d. ir iš vienos vietos perkeliamos į kitą. Šiuo metu bandoje 125 melžiamos karvės, 60 proc. yra jaunos, 2–3 veršių. Žolė joms turi būti desertinė.

Karvės melžiamos tvarte, 10-ties vietų melžimo aikštelėje. Per parą primelžiama vidutiniškai apie 2 t pieno.

Reikia pasakyti, kad vis didesnė problema – darbuotojai, o be jų išsiversti sudėtinga. Jei anksčiau į skelbimą dirbti melžėja atsiliepdavo kelios dešimtys, šiuo metu – tik kelios. Stengiamės sudaryti joms geras gyvenimo sąlygas. Šiuo metu ūkyje dirba 6 samdomi darbuotojai.

Kadangi situacija vis sudėtingesnė, tenka galvoti apie technologijas, mažinančias rankų darbą. Ūkiai jau įsigyja robotus. Mes su žmona kol kas manome, kad jie neatstos žmogaus. Investicija labai brangi, o jų valdymo patirtis tarp gyvulių augintojų Lietuvoje dar nedidelė. Kiek domėjomės, yra daug problemų.

Inga pasvajoja ir apie galimybę daugiau mechanizuoti veršelių priežiūros darbus. Būtų gerai turėti vieną didelę „mamą“, kuri jais pasirūpintų.

D7A_4641

Esate reiklus savo darbuotojams?

Mėgstu tvarką. Man reikia, kad fermoje kiekvieną dieną būtų švaru. Darbuotojai žino pagrindines darbo taisykles ir jų laikosi. O šiaip tai jiems stengiamės sudaryti geras darbo sąlygas, draugiškai bendraujame. Fermoje įrengta vieta, kur drauge su jais prieš darbus išgeriame kavos puodelį, aptariame dienos reikalus, yra ir melžėjos gyvenamasis kambarys.

O namus, fermą už savo lėšas statėte?

Buvo laikotarpis, kai nuolat vyko statybos. Vien į ūkį neinvestavome. Statėmės namą, o fermą kasmet didinome. Kiekvieną vasarą vyko statybos. Statėmės savomis lėšomis. Daug savo rankomis reikėjo padaryti. Taigi tai, ką dabar matote – dviejų dešimtmečių darbo rezultatai, kuriuos įgyvendinti reikėjo nemažai pastangų.

Užsiminėte apie įsipareigojimus Europos Sąjungai.  Ar per du ūkininkavimo dešimtmečius dažnai ryžotės teikti paraiškas paramai gauti?

Paraiškas teikėme nuo pat SAPARD programos. Noriu pasakyti, kad paspirtis ne tik kurti ūkį, bet ir naudotis ES parama buvo iš mūsų rajono Konsultavimo tarnybos biuro. Jei ne konsultantai, kažin, ar būčiau ryžęsis. Ūkininkavimo pradžioje stigo žinių ir, žinoma, laiko. Ūkyje darbas darbą veja, todėl nuo 2001 m. pradėjęs bendradarbiauti su konsultantais, tai sėkmingai darau iki šiol.

Pirmiausia, biure pradėjau tvarkyti ūkio apskaitą. Nors konsultantės keitėsi, nesiblaškiau, likau ir paslauga naudojuosi iki šiol. Su konsultantėmis radome bendrą kalbą, niekada neturėjau problemų nei dėl ūkio apskaitos, nei dėl europinių projektų. Moterys dirba operatyviai ir kruopščiai, yra paslaugios, paprastai ir draugiškai bendrauja.

D7A_4666

Noriu pasakyti, kad visos paraiškos paramai gauti, kurias rengiau su ekonomikos konsultante Nijole Stanevičiene, buvo patvirtintos. Aš nesiekiu milijoninės paramos. Naudojuosi „supaprastinta“, bet kiek įmanoma daugiau. Su Nijole pasitariu dėl galimybių ir vėl teikiu paraišką. Yra ūkininkų, kurie eina į privačias įstaigas, o aš esu prieraišus žmogus, nenoriu keisti. Svarbu dar ir tai, kad konsultantė sutvarko visus dokumentus nuo paraiškos pateikimo iki projekto įgyvendinimo pabaigos.

Nuo 2010 m. paraiškas paramai gauti teikiau vos ne kasmet. Tais metais įsigijau ritinių presą vyniotuvą, apverčiamąjį plūgą, puspriekabę platformą, puspriekabę grūdams, o 2011 m. – traktorių. 2013 m. pavyko gauti paramą karvidės įrangai. Įsigijome pašarų maišytuvą dalytuvą, eglutės tipo melžimo aikštelę, pieno aušintuvą. Įsirengėme 2000 kubų skysto mėšlo rezervuarą. Pernai taip pat pavyko gauti paramą ir įsigyti srutvežį, pakabinamą šienapjovę, priešsėjinius sunkiuosius dirvos tankinimo volus su lygintuvu. Nusprendę pagerinti karvių sąlygas tvarte, kaip žmona juokauja, įrengėme joms SPA: paklojome čiužinius, įrengėme siūbuojantį šepetį. Pasirūpinome ir veršelių gerove. Šiemet taip pat teikiau paraišką. Ir vėl pasiekė džiugi žinia – remiamas teleskopinio krautuvo įsigijimas.

Kalbant apie apskaitą, labai svarbu tai, kad viskas atliekama laiku, niekada nesu vėlavęs atlikti reikalingų mokestinių įsipareigojimų. Blogiausiu atveju aš pats būnu kaltas, jei pradelsiu, bet iš ūkio apskaitą tvarkančios Gedrudos Katkuvienės iš karto gaunu žinią, kad reikia pervesti tiek ir tiek, tam ir tam. Su Gedruda esu sudaręs sutartį atstovauti mane Mokesčių inspekcijoje. Taip pat man labai svarbu, kad biure garantuotas ūkio buhalterinių duomenų saugumas.

Galiu pasakyti, kad biuras – antrieji namai. Konsultantės suteikia visą reikalingą informaciją. Visada malonu pas jas užeiti.

Gyvuliai – Ingridos rūpestis

Ar galite pasakyti, kad jau išmokote visą ūkininkavimo abėcėlę?

Manau, kad konsultantėms padedant, jau esu ties Z raide. Visada yra dar ką tobulinti. Atrodo, jau apsitvarkėme, o nusiperki hektarą žemės ir vėl viskas nuo pradžių – kelmus rauti, krūmus kirsti, akmenis iškasti, žemę perkasti reikia.

Per du dešimtmečius jau susiformavo gyvenimo būdas, todėl reikia dirbti toliau, nėra kur dingti. Be to, esame įsipareigojimų prisiėmę. Projektai šiuo metu visi baigti, bet reikia išlaikyti ūkio lygį. Kol kas nežadu nieko keisti. Karvidė nauja, šalia namų. Karvėms vietos užtenka. Tiesa, pavasariop galvoju apie priestatą prieaugliui.  Štai sugalvojau prie namų tvenkinį išsikasti, rytoj dar kažko reikės. Jei programos bus, pagal galimybes vėl dalyvausime. Dirbsime toliau, nes žemės ūkyje pabaigos nebus.

Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė

Daugiau apie Konsultavimo tarnybos paslaugas skaitykite čia.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


230

testKitokia

mobili laboratorija

zemes ukis

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

es paramos

artoju-baneris

METU UKIS_1

manto-baneris

 

baneris

BANERIS-MODERNIZAVIMO-MAZIUKAS

kitoks

baneris

LMGAGA-230x

mokymu misku baneris

ikmis

egeba

 

PARAMA MISKAMS IVEISTI

baneris_1

integruota augalu apsauga

pasaru-tyrimo-baneris

miskininkystes-baneris

nuotoliniai mokymai

MU-230x230

LAS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos