STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Bulvėmis galima pakeisti kitus raciono pašarus

Bulvėmis galima pakeisti kitus raciono pašarus

Juozas Steponavičius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas






2016-03-07

 

Dažnai susikaupia bulvių, netinkamų žmonių maistui ar perdirbamajai pramonei. Jas galima sušerti galvijams. Lyginant su grūdais, bulvių maistinė vertė yra mažesnė, tačiau dėl didelio energijos ir santykinai didelio skaidulų kiekio bulvėmis galima pakeisti kitus raciono pašarus.

Bulvės priskiriamos sultingiesiems pašarams, kurie užima svarbią vietą tarp stambiųjų ir koncentruotųjų pašarų racione. Pagrindinė maistinė medžiaga bulvių gumbuose – krakmolas. Jo kiekis priklauso nuo veislės. Bulvių veislės, auginamos krakmolo bei spirito gamybai, jo turi daugiau, maistinėse bulvėse krakmolo mažiau. Sausųjų medžiagų kiekis gumbuose svyruoja nuo 18 iki 22 proc. Vidutiniai maisto medžiagų kiekiai žaliose bulvėse (kg sausųjų medžiagų): 59 g žalių pelenų, 96 g žalių baltymų, 4 g žalių riebalų, 27 g žalios ląstelienos, 814 g neazotinių ekstraktinių medžiagų, 710 g krakmolo ir 31 g cukraus.

Bulvių baltymai yra vertingi dėl didelio kiekio nepakeičiamų aminorūgščių (lizino, metionino, cistino). Bulvėse taip pat yra ir mineralinių medžiagų. Iš makroelementų yra fosforo 2,5 g/kg sausųjų medžiagų, kalcio 0,5 g/kg sausųjų medžiagų, natrio 0,5 g/kg sausųjų medžiagų ir didelis kalio kiekis – 22 g/kg sausųjų medžiagų. Didelis kalio kiekis vertinamas neigiamai: dėl kalio pertekliaus racione pasisavinama mažiau magnio, todėl karvės gali susirgti tetanija. Iš mikroelementų yra geležies – 45 mg/ kg sausųjų medžiagų. Bulvėse taip pat yra vitaminų. Pirmiausia vitaminas C – iki 1 g/kg sausųjų medžiagų, nedidelis kiekis vitaminų K ir B (išskyrus vitaminą B12).

Lyginant su grūdais, bulvių maistinė vertė yra mažesnė, tačiau dėl didelio energijos ir santykinai didelio skaidulų kiekio bulvėmis galima pakeisti kitus raciono pašarus. Pavyzdžiui, 3–4 kg bulvių energetine verte prilygsta 1 kg miežių grūdų, tačiau šerti šakniagumbiais yra pigiau.

Bulves galvijams rekomenduojama sušerti žalias, nes virtos didina prieskrandžio acidozės riziką. Galvijai bulves ėda su dideliu apetitu, todėl būtina stebėti, kad nepaspringtų.

Pratinti palaipsniui

Pieninėms karvėms žalių nesmulkintų bulvių galima duoti iki 12 kg per dieną, penimiems galvijams (daugiau kaip 200 kg kūno masės, kad neužsikimštų stemplė) – iki 2,5 kg šimtui kg kūno masės per dieną. Vokietijos ekspertai teigia, kad, įpratusios prie naujo pašaro, didelio produktyvumo karvės per dieną gali suėsti iki 10–15 kg šviežių bulvių, mėsiniai galvijai – iki 3,5 kg/100 kg kūno masės. Nedidelio pieningumo ar užtrūkusioms karvėms bulvių duodama ribotai, nes didelis jų kiekis racione lemia riebalinę kepenų degeneraciją.

Bulvėse yra ir neigiamai mitybą veikiančių medžiagų, ypač solaninas. Jo kiekis šviežiose bulvėse būna apie 100–500 mg/ kg sausųjų medžiagų. Dėl saulės šviesos pažaliavusiose ir sudygusiose bulvėse jo kiekis gali siekti iki 2,5 g/kg sausųjų medžiagų, todėl yra netinkamos šerti. Ypač didelė solanino koncentracija yra bulvių daiguose ir siekia iki 13–34 g/kg sausųjų medžiagų, todėl daigus būtina nuskabyti. Bulves šutinant, aukštesnėje temperatūroje solaninas beveik nesuyra. Solaninas, patekęs į organizmą, dirgina virškinamojo trakto gleivinę, todėl gali pasireikšti uždegimas, o rezorbavęsis į kraują sukelia eritrocitų hemolizę ir jaudrina centrinę nervų sistemą. Karvėms dažniausiai yra pažeidžiamas tešmuo. Ši ligos forma pasitaiko, kai apsinuodijimas būna lėtinis. Galvijų taip pat negalima šerti žemėtomis, sušalusiomis bulvėmis.

Galvijus galima šerti ir bulvių krakmolo bei spirito gamybos šalutiniais produktais, pvz., žlaugtais. Bulvių krakmolo vienas iš šalutinių produktų – bulvių minkštimas. Jo melžiamoms karvėms galima duoti ne daugiau kaip 25 kg per dieną ir 20 kg penimiems galvijams. Žlaugtai yra greitai gendantys, todėl šeriami tik švieži. Žlaugtų davinys per dieną neturėtų būti didesnis kaip 35 kg per dieną melžiamoms karvėms, 12 kg – penimiems galvijams ir 5 kg – jauniems galvijams (daugiau nei vienų metų). Gyvulius prie žlaugtų reikia pratinti palaipsniui. Pieninėms karvėms žlaugtai duodami pamelžus, kad nepakistų pieno skonis.

Naudota literatūra „Pašarai tradiciniai ir ekologiški“, „Gyvulių šėrimas“, „Veterinarijos gydytojo vadovas“

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Mėsinių galvijų augintojų patirtis
Elektriniai aptvarai mėsiniams galvijams

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


230

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/

testKitokia

mobili laboratorija

integruota augalu apsauga

nuotoliniai mokymai

PARAMA MISKAMS IVEISTI

zemes ukis

Ukininko-patarejas

miskininkystes-baneris

LAS

MU-230x230

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

es paramos

artoju-baneris

manto-baneris

 

baneris

BANERIS-MODERNIZAVIMO-MAZIUKAS

kitoks

baneris

LMGAGA-230x

baneris_1

mokymu misku baneris

ikmis

egeba

 

pasaru-tyrimo-baneris

METU UKIS_1


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos