STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Galvijų ligos: kaip laiku jas atpažinti ir nepatirti nuostolių ūkyje (I)

Galvijų ligos: kaip laiku jas atpažinti ir nepatirti nuostolių ūkyje (I)

Rita Samalionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultanė






2016-09-28

 

Mėsinė galvijininkystė palyginti jauna, tačiau labai perspektyvi verslo šaka. Šalies žemdirbiams mėsinių galvijų auginimas galėtų būti kaip viena iš galimybių sukurti pridėtinę vertę ir gauti nemažą pelną. Vis tik mėsinės galvijininkystės pelningumas priklauso ne tik nuo pasirinktos veislės, nuoseklaus genetinio gerinimo, tinkamos pašarų bazės ir šėrimo, bet ir nuo bandos sveikatingumo. Kokios ligos kamuoja galvijus, kaip jas laiku atpažinti, kad nuostolių ūkyje būtų kuo mažiau?

Artėjant šaltiems orams, daugelis galvijų gali susirgti lėtinėmis ligomis. Infekcijos galima išvengti pritaikius ir pagerinus laikymo sąlygas, tinkamai ventiliuojant patalpas, pagerinus prieauglio priežiūrą. Taip pat didelę reikšmę turi galvijų serologiniai tyrimai: anksti nustačius galvijų virusines kvėpavimo ligas, galima išvengti didelių ekonominių nuostolių, susidarančių susirgus galvijams ir sumažėjus mėsos produkcijai, netekus gyvulių, prieauglio ir bandų veislinio branduolio. Infekciniams, invaziniams tiek ir su netinkamu laikymu bei šėrimu susijusiems susirgimams ypač jautrūs yra veršeliai. 

Daug nuostolių padaro respiratorinės ligos

Veršelių kvėpavimo takų ligos dažniausiai yra ūmios, greitai plinta ir sunkiai gydomos. Praktikoje tokie susirgimai vadinami bronchopneumonijomis, nes ligos sukėlėjai pažeidžia tiek viršutinius kvėpavimo takus, tiek ir bronchus, o ligai komplikuojantis vystosi plaučių uždegimas, t. y. pneumonija. Kvėpavimo takų ligomis galvijų prieauglis serga visose pramoninės gyvulininkystės šalyse. Užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad veršelių bronchopneumonijas gali sukelti daugelis priežasčių, todėl apibendrintai šios ligos dar vadinamos respiratorinių ligų kompleksu. Mokslininkai ir praktikai sutaria, kad pagrindinė bronchopneumonijų priežastis – infekcijos sukėlėjai. Pirmiausia, tai virusai, sukeliantys bronchopneumoniją, bakterijos, virusų ir bakterijų asociacijos, mikoplazmos, chlamidijos ir net parazitiniai helmintai. Retesnės priežastys yra alergija (kreikiant supelijusiais šiaudais) ir apsinuodijimas.

Tiriant galvijų prieauglio kvėpavimo takų ligas nustatyta, kad pagrindiniai bronchopneumonijų sukėlėjai yra paragripo 3 (PG-3) virusai, respiratoriniai sincitiniai (RS) ir infekcinio galvijų rinotracheito (IGR) virusai. Pastaruoju metu įrodyta, kad veršeliams kvėpavimo takų ligas sukelia net ir galvijų virusinės diarėjos (GVD) virusai, kurie, kaip manyta anksčiau, gali būti tik viduriavimo priežastis. Vertinant atskirus bronchopneumonijų sukėlėjus reikėtų išskirti PG-3 ir RS virusus.

PG-3 sukėlėjai – Paramixoviridae šeimos, Paramixovirus genties virusai. Jie plinta oru, kai susirgę gyvuliai kosti ar čiaudo. Bandoje gali persirgti visi galvijai, ypač jei užkratas į bandą patenka pirmą kartą. Virusams jautriausi veršeliai iki 6 mėnesių, vyresni serga lengvai, ne visada galima pastebėti ligos požymių. Užsikrėtę veršeliai paprastai suserga po 1–2 parų. Klinikiniai ligos požymiai – aukšta iki 40–42 °C temperatūra, apatija, sumažėjęs apetitas, sutrikęs kvėpavimas, kosulys, ištakos iš nosies ir akių. Vėlesnėse ligos stadijose pasireiškia dusulys, kartais veršeliai kvėpuoja pravira burna, gali atsirasti poodinė emfizema. Dažnai liga komplikuojasi antrine infekcija. Liga paprastai trunka apie dvi savaites.

RS virusų infekcijos sukėlėjas – Paramixoviridae šeimos, Pneumovirus genties virusai. Kaip ir PG-3, RS virusus platina sergantys gyvuliai. Šių virusų sukeltomis kvėpavimo takų ligomis serga veršeliai nuo 1 mėnesio, bet gali sirgti ir suaugę galvijai. Užsikrėtę galvijai suserga po 3–5 dienų. Iš pradžių temperatūra pakyla net iki 42 °C, vėliau gyvulys ima kosėti, seilėtis, netenka apetito, veršingos karvės gali išsimesti. Veršeliai serga 3–5 dienas, suaugę gyvuliai serga sunkiau, liga gali tęstis net iki 10 dienų. 

Vėluojant diagnozuoti ligą ar gydyti, lemia susirgimo sunkumą ir trukmę. Jeigu veršelis išgyvena, tačiau jam negrįžtamai pažeista dalis plaučių, naivu tikėtis produktyvaus gyvulio ateityje. Geriausia strategija, siekiant apsisaugoti nuo šio sindromo, išlieka gera auginimo praktika, kurios neatsiejama dalis – tinkamas bandos vakcinavimas. Vakcina paruošia imuninę sistemą kovoti su specifiniais patogenais. Dėl strateginio vakcinavimo gyvuliai lengviau įveikia respiratorinių patogenų infekcijas. Be  to, šis vakcinavimas sumažina svarbiausių sukėlėjų išskyrimą į aplinką ir padeda sumažinti infekcijos plitimą ūkyje.

Infekcinis galvijų rinotracheitas (IGR)

Sukėlėjas – herpes virusas 1 serotipas (GHV-1). Šio viruso sukeltos infekcijos yra labai paplitusios ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Virusas gali sukelti suaugusių galvijų kvėpavimo ligas, lytinių organų infekcijas, abortus, o jauniems (nuo 1 iki 12 mėn. amžiaus) galvijams pažeidžia kvėpavimo takus. Vien ši infekcija nėra pavojinga gyvybei, bet ji gali sukelti antrinę bakterinę pneumoniją, dėl kurios gyvulys gali nugaišti. Virusas plinta kontaktiniu keliu ir per orą. Jį platina užsikrėtę ir sergantys gyvuliai. Užsikrėtę šiuo virusu galvijai tampa viruso nešiotojais visą gyvenimą. Mokslinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra užsikrėtę apie 30,5 proc. visų galvijų ir apie 84,2 proc. didelių bandų.

Inkubacinis IGR periodas – 2–6 dienos. Liga prasideda lengva forma, pereidama į sunkią, priklausomai nuo antrinės bakterinės pneumonijos sukėlėjo. Sergantiems galvijams pakyla temperatūra. Jie neturi apetito, kosti, padidėja seilėtekis. Išsivysto akių uždegimas su ašarų liaukos pažeidimais, nosies gleivinės uždegimas, kuris progresuoja nuo serozinio iki gleivinio-pūlinio, parausta šnervės ir nosies veidrodėlis (dar vadinamas „raudona nosimi“). Ant šnervių ir nosies veidrodėlio gali atsirasti grupelės pilkšvų nekrotinių žaizdelių. Gerklose pradėjus kauptis pūliams, atsiranda dusulys. Jei liga nekomplikuojama bakterine pneumonija, gyvuliai pasveiksta praėjus 4–5 dienoms po klinikinių požymių pasireiškimo. GHV-1 infekcijos protrūkio metu itin sunkiai gali sirgti bei gaišti jauni veršeliai, kuriems dėl ligos labai pakyla temperatūra, pažeidžiamos akys ir nosis, sutrinka kvėpavimas ir judesių koordinacija, ištinka traukuliai, jie viduriuoja.

Liga diagnozuojama tiriant kraujo serumą laboratorijoje ankstyvoje susirgimo stadijoje ar pasirinkus gyvulius pagal amžiaus grupes. Taikomas simptominis gydymas, siekiant apsisaugoti nuo antrinės infekcijos sukeltos pneumonijos. Paprastai, norint išvengti ligos, gyvuliai skiepijami gyvomis ir inaktyvuotomis vakcinomis. 

Pasak veterinarijos mokslo specialistų, funkcinius kvėpavimo organų sutrikimus sukelia helmintai. Dažniausia liga – diktiokauliozė, kurią sukelia Dictyocaulus viviparous. Šis parazitas aptinkamas veršelių ir suaugusių galvijų bronchiolėse. Dažniausiai veršeliai apsikrečia ganiavos pradžioje ir suserga bronchitu, plaučių uždegimu. Užsikrėtę veršeliai kosi, dažniau kvėpuoja, sutrinka jų apetitas, pakyla temperatūra. Jie stovi ištiesę kaklą ir sunkiai kvėpuoja. Siekiant išvengti šio susirgimo, būtina profilaktinė dehelmintizacija, t. y. būtina naudoti veterinarinius preparatus, skirtus galvijams dehelmintizuoti. Pieniniams galvijams gali būti skiriamas preparatas Eprizero, kuris naudojamas transdermaliniu būdu, t. y. tirpalo užpilama ant nugaros. Mėsiniams galvijams gali būti naudojamas Eprizero  arba Closamectin  tirpalas, kuris naudojamas analogiškai. Ūkininkams vertėtų žinoti, kad viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių tvartiniu laikotarpiu – optimalus tvarto mikroklimatas. Tik gerai ventiliuojamame tvarte bus minimalus mikroorganizmų kiekis. Jei tvartas gerai ventiliuojamas, minimaliai sumažinama drėgmė jame, todėl sudaromos nepalankios sąlygos ligų sukėlėjams daugintis.

Apsaugoti mėsinių galvijų prieauglį nuo kvėpavimo susirgimų yra sudėtinga – sunku pritaikyti individualias apsaugos priemones, nes prieauglis dažniausiai laikomas kartu su suaugusiais galvijais. Apskaičiuota, kad vienintelė priemonė, kuri apsimoka finansiškai, yra profilaktinis antibiotikų kursas kiekvienam naujagimiui veršeliui per pirmąsias tris gyvenimo dienas. Dabar rinkoje yra antibiotikų, kurių vienintelės dozės pakanka 14 dienų gydymo kursui. Tai labai patogu mėsinių galvijų augintojams.

Naudinga videoinformacija

Bus daugiau

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Mėsinių galvijų augintojų patirtis
Elektriniai aptvarai mėsiniams galvijams

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


230

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/

testKitokia

mobili laboratorija

integruota augalu apsauga

nuotoliniai mokymai

PARAMA MISKAMS IVEISTI

zemes ukis

Ukininko-patarejas

miskininkystes-baneris

LAS

MU-230x230

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

es paramos

artoju-baneris

manto-baneris

 

baneris

BANERIS-MODERNIZAVIMO-MAZIUKAS

kitoks

baneris

LMGAGA-230x

baneris_1

mokymu misku baneris

ikmis

egeba

 

pasaru-tyrimo-baneris

METU UKIS_1


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos